- trija
- trijà num. col. su gen. žr. 1 trejetas: Va, trìją sūnų turiu, ale nenori pareit gyvęt Graž. Nei der mums Traicėj triją viešpatų ieškoti SGI131.
Dictionary of the Lithuanian Language.
trija
Look at other dictionaries:
trijakas — trijãkas, ė (hibr.?) smob. (2) 1. Skrb žr. 2 trečiokas 4: Kokie ten ūkinykai: tik trijãkai gyvena Grž 2. Grž žr. 2 tridienis 1 … Dictionary of the Lithuanian Language
potryti — 2 põtryti, ija ( yja), ijo ( yjo) intr. sakyti, kalbėti numatant, tikrai nežinant, spėti: Jis põtrija, kad bus geri metai J. Mačių senis põtrija, kad šįmet ilgai neužšals Plv. Ot põtrija kap žinodamas! Mrj … Dictionary of the Lithuanian Language
sėtryti — ×sė̃tryti, ija, ijo (sl., plg. ėtryti) Š, DŽ, BIV289 291; L 1. intr. Bgs, Pkr, Kos52, Rtr, Ser užsikrėtus negyti, pūliuoti, tvinkti, aitrėti (apie žaizdą): Žaizda sė̃trija ir sė̃trija Jnšk. Kad pradėjo [pirštas] sė̃tryt, tai visa ranka užtino Pšl … Dictionary of the Lithuanian Language
Bulgare (liste Swadesh) — Liste Swadesh du bulgare Liste Swadesh de 207 mots en français et en bulgare. Sommaire 1 Présentation 2 Liste 3 Voir aussi 3.1 Bibliographie … Wikipédia en Français
Liste Swadesh Du Bulgare — Liste Swadesh de 207 mots en français et en bulgare. Sommaire 1 Présentation 2 Liste 3 Voir aussi 3.1 Bibliographie … Wikipédia en Français
Liste Swadesh du bulgare — Liste Swadesh de 207 mots en français et en bulgare. Sommaire 1 Présentation 2 Liste 2.1 Orthographe 3 Voir aussi … Wikipédia en Français
Liste swadesh du bulgare — Liste Swadesh de 207 mots en français et en bulgare. Sommaire 1 Présentation 2 Liste 3 Voir aussi 3.1 Bibliographie … Wikipédia en Français
atrija — ãtrija sf. (1) žr. atraja 1: Karvė kremta ãtriją Švn … Dictionary of the Lithuanian Language
kutryti — kùtryti, ija, ijo tr., kū̃tryti 1. daryti kutrų, mokyti, mitrinti: Gaspadinė kùtrija savo slūginę, kad būtų išlavyta ant visų pusių J. Toks neleida reikia kùtryti, kad mokėtų su žmonėm apseiti Ds. 2. barti: Nekùtryk par daug tos mergelės –… … Dictionary of the Lithuanian Language
triage — [ trijaʒ ] n. m. • 1317; de trier 1 ♦ Fait de trier, de choisir dans un ensemble ou de répartir; son résultat. ⇒ choix , sélection, 1. tri. Il « fit un soigneux triage de sa monnaie » (Baudelaire). « Le triage [du linge] dura une grosse demi… … Encyclopédie Universelle
